pradi
 

















 
 
 
 
 Popieiaus PRANCIKAUS inia 2015-j met Pasaulins misij dienos (2015 m. spalio 18 d.) proga
 
 

Popieius PRANCIŠKUS

inia 2015-j met Pasaulins misij dienos proga

[2015 m. spalio 18 d.]

Brangs broliai ir seserys!

2015-j met Pasaulin misij diena minima pavstajam gyvenimui skirtais metais, suteikianiais paskat maldai ir apmstymams. Juk jei kiekvienas pakriktytasis paauktas liudyti Viepat Jz skelbdamas dovanai gaut tikjim, tai itai juo labiau galioja pavstiesiems asmenis, nes pavstj gyvenim ir misij sieja labai artimas ryys. Sekimas Jzumi, davs pradi pavstajam gyvenimui Banyioje, yra atsakas paaukim imti kryi ir eiti paskui J, sekti Jo atsidavimu Tvui, Jo tarnavimu bei meile, atiduoti savo gyvyb, kad j vl atrastum. O kadangi visas Kristaus gyvenimas yra misionierinis, Juo artimiau sekantys vyrai ir moterys irgi turi isiskirti ia savybe.

Misionierikumo matmuo, neatsiejamas nuo Banyios prigimties, taip pat esmingai bdingas kiekvienai pavstojo gyvenimo formai ir negali bti apleistas, antraip atsirast tutuma, ikreipianti charizm. Misija nra prozelitizmas ar vien strategija; misija yra tikjimo „gramatikos“ dalis, btina klausaniajam Dvasios balso, kudanio: „ateik“ ir „eik“. Tas, kuris seka Kristumi, turi tapti misionieriumi, nes ino, kad „Jzus eina kartu su juo, kalba kartu su juo, kvpuoja, dirba kartu su juo. Jauia, kad gyvas Jzus yra su juo visoje misionierikoje veikloje“ (Apat. parag. Evangelii gaudium, 266).

Misija yra aistra Jzui Kristui ir sykiu aistra monms. Melsdamiesi prieais nukryiuot Jz, pastame jo mus sukilninanios ir palaikanios meils didum ir sykiu tai, kad ta meil, tryktanti i jo perdurtos irdies, apima vis Dievo taut ir vis monij; ir kaip tik tada taip pat pajuntame, jog jis nori mumis pasinaudoti, kad tapt vis artimesnis savo mylimai tautai (plg. ten pat, 268) ir visiems, kurie jo nuoirdiai ieko. Jzaus sakyme: „Eikite!“ gldi vis nauji Banyios evangelizacins misijos scenarijai ir ikiai. Banyioje visi paaukti skelbti Evangelij liudydami gyvenimu, o pavstieji ypatingu bdu yra pakviesti klausytis Dvasios balso, raginanio eiti didiuosius misijos pakraius, pas tautas, kuri dar nepasiek Evangelija.

Susirinkimo dekreto Ad gentes penkiasdeimtosios metins kvieia mus i naujo perskaityti ir apmstyti dokument, suteikus pavstojo gyvenimo institutams stipr impuls misionieriauti. Kontempliatyviosiose bendruomense i naujo suspindo ventosios Kdiklio Jzaus Teress, misij globjos, asmenyb; ji ikalbingai liudija ir kvepia mstyti apie kontempliatyvaus gyvenimo ir misijos artim ry. Vatikano II Susirinkimo impulsas misionieriauti lm daugelio veiklaus gyvenimo vienuolikj bendruomeni nepaprast atsivrim misijai ad gentes, danai lydim tokio atsivrimo broliams bei seserims i evangelizuojant sutikt krat ir kultr, jog iandien galima kalbti apie paplitus pavstojo gyvenimo tarpkultrikum. Todl neatidliotinai btina i naujo patvirtinti, kad misijos idealo erdis yra Jzus Kristus ir kad tas idealas reikalauja visikai save atiduoti Evangelijos skelbimui. ia negali bti kompromiso: tie, kurie Dievo malone misij prisiima, paaukti misija gyventi. Skelbti Krist vairiausiuose pasaulio pakraiuose tokiam asmeniui tampa gyvenimo sekant Juo bdu ir atlygiu u gausyb varg bei nepritekli. Bet kuri tendencija nuo to paaukimo nukrypti, kad ir kokie kilns pastoracinio, banytinio ar humanitarinio pobdio motyvai tai lydt, nedera su Viepaties asmeniniu paaukimu tarnauti Evangelijai. Misij institutuose ugdytojai paaukti ir aikiai bei siningai parodyti i gyvenimo bei veiklos perspektyv, ir autoritetingai atpainti autentikus paaukimus misionieriauti. Taiau pirmiausia kreipiuosi jaunuolius, dar gebanius drsiai liudyti ir dosniai sipareigoti bei plaukti prie srov: nepraraskite svajons apie tikrj misij, apie vis save dovanoti reikalaujant sekim Jzumi. Savo sins gelmje paklauskite savs, kas yra apsisprendimo rinktis misionierin vienuolikj gyvenim pagrindas, ir pamatuokite savo pasirengim priimti tai, kas tai i tikrj yra, – meils dovana tarnauti skelbiant Evangelij. Atsiminkite, kad Evangelija btina skelbti ne tik tiems, kurie jos dar nra girdj, bet pirmiausia tiems, kurie jau myli Mokytoj.

Šiandien misijai ikils ikis gerbti vis taut poreik pradti nuo sav akn ir ilaikyti atitinkamos kultros vertybes. Galvoje turima btinyb painti ir gerbti kitas tradicijas, filosofines sistemas ir pripainti kiekvienos tautos bei kultros teis, padedant j tradicijoms, artintis prie Dievo slpinio supratimo ir priimti Jzaus Evangelij, kuri apvieia ir galingai perkeiiania tas kultras.

Tokios sudtingos dinamikos akivaizdoje paklauskime: „Kas yra pirmutiniai Evangelijos skelbimo adresatai?“ Atsakymas yra aikus ir atrandamas paioje Evangelijoje: vargai, mautliai ir silpnieji, tie, kurie niekinami ir umirti, tie, kurie neturi kuo atsilyginti (plg. Lk 14, 13–14). Evangelizacija, skirta pirmiausia jiems, yra Karalysts, kuri atneti atjo Jzus, enklas: „Ms tikjim ir vargus sieja neiardomas ryys. Niekada nepalikime j vien“ (Apat. parag. Evangelii gaudium, 48). Šitai pirmiausia turt bti aiku monms, kurie renkasi misionierin vienuolikj gyvenim: neturto adu jie apsisprendia sekti Kristumi ne ideologikai, bet, kaip ir Jis, tapatindamiesi su vargais, gyvendami, kaip jie, nesaugioje kasdienybje ir atsisakydami bet kokios valdios, kad paskutiniesiems tapt broliais ir seserimis, liudydami jiems Evangelijos diaugsm ir Dievo meil.

Kad gyvent krikionikuoju liudijimu ir bt Tvo meils enklu tarp maj ir varg, pavstieji asmenys paaukti skatinti tikinius pasaulieius dalyvauti misijoje. Jau Vatikano II Susirinkimas yra pareiks: „Pasaulieiai bendradarbiauja su Banyia evangelizacijoje ir nelyginant liudytojai bei gyvi rankiai dalyvauja jos iganomojoje misijoje“ (Ad gentes, 41). Pavstiesiems misionieriams btina vis drsiau atsiverti tiems, kurie nusiteik su jais bendradarbiauti – net jei jie tai daryti galt ribot laik ir nort gyti misionieriavimo patirties. Jie yra broliai ir seserys, troktantys dalytis jiems per krikt suteiktu paaukimu misionieriauti. Misij namai ir struktros yra natralios vietos juos priimti ir mogikai, dvasikai bei apatalikai palaikyti.

Banyios misij institucijos ir draugijos yra iki galo atsidavusios tarnauti tiems, kurie Evangelijos dar nepasta. Kad veiksmingai vykdyt i uduot, joms reikia pavstj asmen charizm bei sipareigojimo misionieriauti, bet pavstiesiems asmenims irgi reikia tarnavimo struktros, Romos vyskupo pastang koinonia garantuoti, kad bendradarbiavimas ir sinergija bt neatsiejama misionierikojo liudijimo dalis. Mokini vienyb Jzus padar slyga, kad pasaulis tikt (plg. Jn 17, 21). Tokia konvergencija nra teisinis organizacinis pavaldumas instituciniams organams ar Dvasios krybikumo marinimas, bet ja siekiama padaryti Evangelijos ini veiksmingesn ir skatinti tiksl, kurie irgi yra Dvasios vaisius, vienyb.

Petro pdinio misij draugijai bdingas visuotinis apatalikasis horizontas. Todl jai irgi reikia gausybs pavstojo gyvenimo charizm, kad galt leistis plaius evangelizacijos horizontus ir laiduoti savo tinkam buvim pakraiuose ir jau pasiektose teritorijose.

Brangs broliai ir seserys, misionieriaus aistra yra Evangelija. Šventasis Paulius yra pasaks: „Vargas man, jei neskelbiau Evangelijos“ (1 Kor 9, 16). Evangelija yra diaugsmo, ilaisvinimo ir iganymo versm kiekvienam mogui. Banyia ino i dovan, todl nenuilstamai ir nepaliaujamai skelbia tai, „kas buvo nuo pradios, k girdjome ir savo akimis regjome“ (1 Jn 1, 1). odio tarn – vyskup, kunig, vienuoli ir pasauliei – misija yra visus be iimties vesti asmenin susitikim su Kristumi. Banyios misionierikosios veiklos milinikame lauke kiekvienas pakriktytasis paauktas pagal savo asmenin situacij kuo geriau vykdyti savo pareig. Pavstieji ir pavstosios visuotin paaukim gali dosniai atsiliepti intensyviu maldos ir vienijimosi su Viepaiu bei Jo atperkamja auka gyvenimu.

Marijai, Banyios Motinai ir misionierikumo pavyzdiui, patikiu visus, kurie ad gentes ir savoje teritorijoje bet kuriame gyvenimo bvyje prisideda prie Evangelijos skelbimo, ir visiems teikiu apatalikj palaiminim.

Vatikanas, 2015 m. gegus 24 d., Sekmini ikilm

PRANCIŠKUS

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi